Kalvarijos bažnyčioje bus atnaujintas interjeras

Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje bus pradedami vidaus remonto darbai. Bažnyčios išorė jau restauruota pagal 2010 metais parengtą tvarkybos darbų projektą, tačiau vidus laukia atskirų remonto darbų: čia susidėvėjusios grindų dangos, daug kur atsilupęs sienų tinkas. KPD Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus specialistai su bažnyčios klebonu vicedekanu kunigu Algirdu Žukausku apžiūrėjo bažnyčią, aptarė būtinus darbus. Artimiausiu laiku pagal išduotą tvarkybos darbų projektą bus pradėti interjero atnaujinimo darbai.

Druskininkuose pradėta tvarkyti dar viena medinė vila

Pernai Druskininkuose pradėti ir šiuo metu tęsiami vilos “Oazė”, esančios V. Krėvės g. 6, (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30659) tvarkybos darbai. Darbus vykdo UAB "Paveldo sprendimai LT".  2023 m. sausio mėnesį ši įmonė pradėjo ir Vilos pastatų kompleksui (unikalus kodas 30601) priklausančios medinės vilos (K. Dineikos g. 2/Sausoji g. 10) tvarkybos darbus pagal architektės Marijos Nemunienės parengtą projektą.  Į Druskininkų miesto istorinės dalies teritoriją patenkanti ši pirminės gyvenamosios paskirties vila (unikalus kodas 30602) statyta XX a. I pusėje. Ji, kaip ir šalia esanti pavėsinė, jau žymima 1935 m. Druskininkų m. plane. 

Kaune bus tvarkomos trys skulptūros – „Kanklininkas“, „Perkūno žirgai“ bei paminklas Dariui ir Girėnui

Restauravimo taryba, suburta iš aukščiausios kvalifikacijos profesionalų ir ekspertų, drauge su  Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vadovu bei kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus atliekančiais specialistais Kaune apžiūrėjo ketinamas tvarkyti į Kultūros vertybių registrą įrašytas skulptūras. 

Patvirtinti 2023 metų kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planai

Tvarkybos darbų laukia ir paminklas Klaipėdos sukilimo dalyviams

Šiemet minimas Klaipėdos prisijungimo prie Lietuvos, Klaipėdos sukilimo šimtmetis. Seimo nutarimu 2023-ieji paskelbti Klaipėdos krašto metais. Su Klaipėdos sukilimu susijęs paminklas – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, esantis Kėdainių rajone, šiemet sulauks ypatingo dėmesio. Artimiausiu metu bus pradėtas Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių komplekso parko tvarkybos darbai. Kaip teigė Kėdainių savivaldybės vyr. specialistas Edgaras Jasenka, tvarkant parką bus sutvarkytas ir šiame parke esantis paminklas, skirtas 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams. Parko tvarkybos darbų projektas visuomenei buvo pristatytas 2021 m.

Su Vilniaus gimtadieniu!

Kaip elgtis avarinės grėsmės kultūros paveldo objekte atveju?

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo valstybės saugomame regioninio lygmens kultūros paveldo objekte – dailininko Justino Vienožinskio sodyboje Rokiškio rajone, Obelių seniūnijoje – gyvenančių dailininko giminaičių pasipiktinimas valdininkų reakcija, savininkams be suderinimo su atitinkamomis institucijomis savavališkai suremontavus, pasak jų, supuvusią sieną. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos aiškinasi situaciją.

Uždengtas po gaisro nukentėjusio Apytalaukio dvaro stogas

Sausio 13-osios įvykius menantis kultūros paveldo objektas

Prisimindami 1991 m. kruvinosios Sausio 13-osios nakties įvykius, tapusius lūžio tašku Lietuvos kelyje į Laisvę, atkreipkime dėmesį ir į kultūros paveldo objektą, primenantį, pasakojantį apie tų dienų pasiryžimą, apie žmonių nusiteikimą, ryžtą, emocijas, pastangas. Tai ypatingos svarbos nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų, kitų statinių ir Nepriklausomybės aikštės komplekso 1991 m. sausio 13-osios d. barikadų fragmentai, esantys Vilniuje, Gedimino pr. 53 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 32823). Objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 2009 m.

Tvarkoma Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonija

Šiuo metu vyksta valstybės saugomo Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių komplekso klebonijos stogo ir fasadų tvarkybos (restauravimo) darbai. Neobarokinio stiliaus klebonija pastatyta 1924 m., projekto autorius – Aleksandras Gordevičius (1891–1941). Klebojina – vėlyviausias XV a. II pusėje – XX a. I pusėje susiformavusio komplekso statinys. Pirmasis komplekso statinys buvo Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia, kurios kilmė nėra susijusi su Kauno benediktinėmis ir kuri pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1493 m.

Evangelikų liuteronų bažnyčios dvasininkai susitiko su paveldosaugininkais

Kultūros paveldo departamente lankėsi ir su direktorium Vidmantu Bezaru bei kitais specialistais susitiko Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijų atstovai. Svečiai išsakė savo nerimą dėl mažėjančių bendruomenių ir kylančių problemų išsaugant maldos namus, kurių daugelis yra kultūros paveldo objektai ir kuriems reikia ypatingo dėmesio. Dvasininkai domėjosi šiuo metu galiojančia Paveldotvarkos programa, galimybe gauti finansavimą tvarkybos darbams, finansavimo paraiškų pildymo, teikimo ir tvarkybos darbų išlaidų kompensavimo tvarka. Su paveldo apsaugos specialistais buvo aptarta jiems aktualių kultūros paveldo objektų tvarkyba, tvarkybos projektų rengimas, finansavimas.

Paveldo apsaugos specialistų susitikimas su restauratoriais

Tarpušvenčiu Kultūros paveldo departamente direktoriaus Vidmanto Bezaro kvietimu apsilankė naujasis Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkas dr. Marius Daraškevičius ir naujai išrinktos valdybos atstovai. Susitikime buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, aktualūs paveldosaugos klausimai. Vienas iš tokių klausimų – kultūros paveldo tyrimai  ir jų viešinim. Aptartos metodinės restauravimo problemos, teisės aktų keitimo poreikis. Taip pat aptartos galimybės kartu leisti metodinius leidinius, supažindinančius su kultūros paveldo restauravimo darbais Lietuvoje.

Dėmesys Kazlų Rūdos kultūros paveldui

Kazlų Rūdoje neseniai lankėsi Kultūros ministras Simonas Kairys ir viceministrai Albinas Vilčinskas bei Rimantas Mikaitis. Vizito metu svečiai apžiūrėjo naujai restauruotą ir kultūros reikmėms pritaikytą medinės architektūros pastatą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10903) – kultūros centrą. Taip pat Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio bibliotekoje susipažino su Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus surengtoje parodoje pristatomais pastaruoju metu restauruotais Sūduvos regiono kultūros paveldo objektais. Kultūros ministerijos vadovai su vietos bendruomene kalbėjosi kultūros paveldo apsaugos klausimais.

Eksponuojamas išsaugotas senojo Jonavos geležinkelio tilto fragmentas

Unikalus paveldo objektas – tarpvalstybinės sienos atkarpa

Šiais metais minėjome Melno taikos 600-ąsias metines. Melno taikos sutartimi 1422 m. rugsėjo 27 d. nustatytos tarpvalstybinės sienos tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino iki šių dienų išlikusios atkarpos prieš keletą metų įrašytos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos. Tai unikalus kultūros paveldo objektas. Viena sienos atkarpa (unikalus kodas – 31745) saugoma Pagėgių savivaldybėje, kita (unikalus kodas – 32633) Palangoje, trečia (unikalus kodas – 36149) – Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, Bartininkų kaime. Įspūdinga, kad tiek metų praėjus yra matomas, apčiuopiamas to laikotarpio liudininkas. Sieną žymėjęs griovys kai kur siekia daugiau nei metro gylį, į viršų išplatėjęs iki 3 metrų pločio, iki šiol miškuose yra nesunkiai atpažįstamas. Neatsitiktinai ir besibaigiantys 2022-ieji buvo paskelbti Sūduvos metais, nes būtent šia sutartimi Sūduvos kraštas (Užnemunė) visam laikui buvo

Su šv. Kalėdom! Laimingų artėjančių Naujųjų metų!

Tvarkoma Kauno rotušė

Suremontuotas istorinis Kauno varpas

Kauno Švč. Trejybės bažnyčios, bernardinių vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso bernardinių vienuolyno varpinės bokšte suskambo naujai sutvirtintas XIX a. pabaigoje išlietas ir beveik 800 kg sveriantis varpas. Šis Kaune, Rotušės a. 21, stovintis nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas – unikalus statinių kompleksas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 39052) – susiformavo XVI a. - XX a. I p., restauruotas XX a. 7–9 dešimtmetyje. Varpų istorijas tiriančių istorikų ir menotyrininkų atliktų tyrimų duomenimis, bernardinių vienuolyno varpinėje buvo trys varpai, iš kurių iki šių dienų išliko vienas. Išlikęs varpas buvo išlietas Žemaičių kunigų seminarijos pastangomis ir lėšomis po 1863 m. sukilimo, iš kitų dviejų varpų. 

Patikslintos Vilkijos miesto istorinės dalies vertingosios savybės

2022 m. gruodžio 5 d. vykusiame Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta patikslinti kultūros paveldo vietovės – Vilkijos miesto istorinės dalies duomenis Kultūros vertybių registre (unikalus kodas 17123). Priimtu nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu nustatytos vertingosios savybės, regioninis reikšmingumo lygmuo, vertingųjų savybių pobūdžiai, tarp kurių – urbanistinis (lemiantis reikšmingumą, retas), atsižvelgiant į unikalią Vilkijos miesto urbanistinę struktūrą, formuojamą kalvoto reljefo.

Posėdis dėl Kauno tvirtovės Žemųjų Šančių karinio miestelio pietinės dalies pastatų komplekso

Kauno tvirtovės Žemųjų Šančių karinio miestelio pietinės dalies pastatų kompleksas 2003 m. į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas kaip vietovė, tačiau vertingosios savybės nebuvo nustatytos, nebuvo apibrėžtas vizualinės apsaugos pozonis. 2005 m. objektas pripažintas valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui.